kerinti — kerinti, ina, ino caus. 1 kerėti 1: Kryžeiviai atėmę jų valsčius ir tėviškes atidavė šiokiems tokiems šaldroms vokiečiams, idant lietuvius vergtų ir juos gaišintų, o vokiečius stiprintų ir kerintų S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
penkerinti — peñkerinti, ina, ino tr. NdŽ penkis kartus dauginti arba dėti, daryti penkeriopą, penkiagubą: Siūlą peñkerinti DŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
supenkerinti — supeñkerinti tr. penkis kartus padauginti, padaryti penkiagubą: Siūlą supeñkerinti DŽ. penkerinti; supenkerinti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškerinti — tr. BzB289(BB4Moz15,31) išnaikinti. kerinti; iškerinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsikėrinti — įsikė̃rinti nubosti, įkyrėti: Tas žmogus buvo man insikėrinęs Alv. kėrinti; įsikėrinti … Dictionary of the Lithuanian Language